Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekstą ]
Dvaras iškilo XVI a. Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai Berkenai , Fiolkerzamai , nuo XX a. pradžios – vokiečiai baronai Hanai , vėliau – Repšiai.
Livonijos krašto magistras Volteris fon Pletenbergas (Wolter von Plettenberg, 1450-1535) Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikė leno teise valdyti Stelmužės ( Steinensee ) ir Raudinės ( Rautensee ) dvarus. Šis leno aktas – vienas seniausių [...]Istorija [ redaguoti | redaguoti vikitekstą ]
Dvaras iškilo XVI a. Stelmužės dvarą valdė ne lietuviai: iš pradžių vokiečių baronai Berkenai , Fiolkerzamai , nuo XX a. pradžios – vokiečiai baronai Hanai , vėliau – Repšiai.
Livonijos krašto magistras Volteris fon Pletenbergas (Wolter von Plettenberg, 1450-1535) Valmieros pilyje už „ilgametę ištikimą tarnybą ir tinkamą elgesį“, Daugpilio pilies kapitonui Heinrichui fon Berkenui 1533 m. suteikė leno teise valdyti Stelmužės ( Steinensee ) ir Raudinės ( Rautensee ) dvarus. Šis leno aktas – vienas seniausių dokumentų, kur minimi šių vietovių vardai. Leno akte smulkiai nupasakojamos dvarų ribos. Dvarai ilgą laiką buvo valdyti fon Berkenų šeimos, todėl Stelmužės, Raudinės dvarų , o vėliau Kamariškių palivarko istorijos yra tampriai susijusios.
Stelmužės dvaras apėmė 8000 ha plotą, valdė keletą aplinkinių dvarelių.
Dvaro statiniai:
Arklidė – vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Stogas buvo dvišlaitis, dengtas šiferiu. Dabar likusios tik sienos. Nenaudojama.
Bažnyčia halinė vienanavė, stačiakampio plano, su trisiene, už navą siauresne apside bei prienaviu, iš trijų pusių apsuptu portiko, su stačiakampio plano vienaaukšte zakristija, pristatyta prie šiaurinio fasado, bei rūsiu po nava. Nuo 1727 metų – Pabaltijo vokiečių bajorai Fiolkerzamai pritaikė ją melstis kalvinistams. [ 1 ] Rekonstruojant įrengtas dabartinis altorius ir sakykla. 1808 m. bažnyčia atiteko katalikams. Nuo 1963 metų Zarasų krašto muziejaus filialas.
Kumetynas .
Rūkykla (dar vadinama Vergų bokštu). Restauruota 1986 metais.
Rūsys išmūrytas iš raudonų plytų.
Svirnas . Vieno aukšto, stačiakampio plano, iš lauko akmenų ir raudonų plytų. Jame buvo pieninė.
Tvartas statytas iš lauko akmenų. Vieno aukšto, stačiakampio plano. Buvo gyvenamas namas. Šiuo metu tvartas.lt.wikipedia.org
